dėjimas

dėjìmas sm. (2), dė́jimas (1) 1. → dėti 1: Koks čia tas rūsio dėjimas, visi spaliai po žemėmis paliko GK1939,26. Koks tavo dė́jimas [arkliams ėsti], kad dabar užėdė[je] nė dantrako netura Grg. Kap piršto dėjìmas (tokio pločio) langučiai [audeklo] Gs. Jo apgamas piršto dėjìmo Pc. Suvirinus lelijos šaknis, dedama kaipo kataplazmą (dėjimą) prie skaudulių ir kietų suputimų rš. 2. → dėti 6: Popiet bus šieno dėjìmas į krūvas Rm. 3. mat. → dėti 8: Skaičių dėjimo (sudėjimo) taisyklė Z.Žem. 4. → dėti 3: Už durų ir langų dėjìmą tebėr nemokėta Kp. 5. → dėti 7: Raštų nedaro be termino dėjìmo Pn. 6. → dėti 10: Toks darbas tik sveikatos dėjìmas, o pelno jokio Rm. 7. → dėti 11: Dabar pats sūrių dėjìmas (kai daug yra pieno) Kp. 8. SD186 → dėti 12: Koks lesimas [vištų], toks ir dėjìmas Ds. Šį metą tų vištų dė́jimas! Grg. ║ (kiaušinių) dedamas laikas: Į patį dė́jimą lapė vištas sudraskė Gs. Dabar pats nedėjìmas vištų Ėr. 9. → dėti 13: Dėl sausrų šiemet atsiliko rugių dė́jimas Snt. Šiemet lietingas pavasaris, nekaip eisis su vasarojaus dė́jimu Snt. 10. → dėti 22: Vienu dėjimù jį bernas parmušė ant žemės Pn. ║ Ale i dėjìmas – neit žnektelėjo Vlkv. | refl.: Dėjimasis iš tokios aukštos eglės ant gero tau neišeis Nč. 11. lyginimas: Koks čia gali būti jo dėjìmas prie manęs! Rm. 12. → dėti 23. ║ Tokis į akis dėjìmas – ir sarmatos neturi! Rdm. 13. refl. apsimetimas, nudavimas: Tuščias tavo dėjìmasis ponu Kt.

◊ dėjìmasis į gálvą įsidėmėjimas, įsiminimas: Koks to vaiko nesidėjìmas į gálvą – viską užmiršta Rm.

\ dėjimas; antdėjimas; apdėjimas; atidėjimas; įdėjimas; išdėjimas; nudėjimas; padėjimas; perdėjimas; pradėjimas; pridėjimas; sudėjimas; uždėjimas